Never ending stories leads to the open doors

February 17, 2013

labai stengiuosi bent atrodyt rimtesnė:D

Šiandien, o tiksliau jau visą savaitgalį, jaučiuosi it mažas vaikas Kalėdų rytą, mat širdis apsalus nuo dovanų ir sveikinimų. Tiesą pasakius, jau nepamenu kada taip nelaukiau savo gimtadienio, "paskutiniai -niolikti" lyg kokį nuosprendį kartojau mintyse gerą savaitę. Tikriausiai tai reiškė, kad devyniolikti gyvenimo metai yra paskutiniai, kuriais dar gali elgtis kaip vaikas, būti spontaniškas ir negalvoti apie problemas, laukiančias ateityje.
Bet gimtadienio dieną, sulaukus mylimiausių draugų, atėjusių pasveikinti pasenimo proga, jaučiausi gerai ir saugiai, nes žinau, kad bent su tais žmonėmis dar ilgai galėsiu būti vaikiška, spontaniška ir per daug nesirūpinanti rytojumi. Tariu didelį ir gražų ačiū, jiems :)

9 comments:

Anonymous said...

sveikinimai!

Gema said...

sveikinimai, gražiai atrodai !

Daria said...

sveikinu :)

ohsoboheme said...

ačiū:)

Anonymous said...

sveikinuuu

Samanta said...

Nu tu tokia žavi šitoj nuotraukoj!!!

miglum. said...

Sveikinu!! :)

Jurgita K. said...

Sveikinu ;))

ohsoboheme said...

Ačiū už sveikinimus :))